Šiandien atskyriau
Nuo širdies mažytį
Džiaugsmo gabalėlį,
Įdėjau ūžesį miškų;
Dar nulipdžiau iš molio
Mažą girios fėją
Ir patupdžiau ant kelmo,
Kad primintų raudą
Motinų, tėvų
Ir brolių, seserėlių,
Senelių, protėvių
Ir giminių...
Paparčio lapą
Viršuje uždėjau,
Kad nenuplautų
Žodžių amžinų:
Myliu,tikiu...
Dėkoju, kad sakyti
Tai galiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą