Laiškai. Jų daug...
Ir ne tik tau,
O kai kurie neatplėšti,
Senoj komodoje
Su kaspinėliais surišti
Ir niekam jų nerodžiau...
Tik naktimis skaitau,
Kai mėnuo arba žvakė dega,
Bet niekada nepamąsčiu,
Kad imčiau ir kamputį
Kurio nors uždegčiau...
Jie nesiųsti,
Bet iškvėpinti
Pievų žolėmis -
Čiobreliai čeža...
Sudžiuvo pirštuose -
Laikiau ilgai ilgai.
Oi, ašara per skruostą
Upeliukais teka.
Klausau romansų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą