Lietaus šalti lašai
Į langą,-ne ant nugaros ,-
Taip šiurpiai teškia
Tartum senovės skrabalai.
Ant medžio lieka
Nežymus latakas-raštas;
Gražus, kai iš toli matai.
Paukštelis slepiasi po lapais -
Lizdelyje jau vietos
Taip mažai...
Paaugo jo vaikai
Ir tupiasi ant krašto.
Oi, kokie pražioti visų snapai.
Paukštelio plunksnos -
Šlapios, šlapios...
O gal tai visų mūsų
Sulyti namai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą