Raudonos-ne vienodos;
Tamsios-bordinės,
O ryškios-purpurinės,
Dar kitos rausvos
Su švelniu apvadėliu.
Jos visos gražios,
Bet savo gimtinę
Puošiu raudonu
Astros žiedeliu...
Jis rudenį man žydi,
Kai nebėra kitų spalvų,
Tada bučiuoju
Ir kiekvieną žiedą
Prie savęs glaudžiu...
Pražydo, jau pražydo
Bijūnas ankstyvasis
Ir žiemą kentusios aguonos.
Dar su jomis kalbu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą