Maža manydavau,
Kad pasakoje -
Vien tik saulė;
Ji šviečia akmenėliuose,
Kuriuos rinkau.
Jie taip švytėdavo,-
Ką tiktai ištraukti
Iš mirgančio upelio,-
Vis dėjau į maišelį
Ir namo nešiau.
Stačiau iš jų
Ir pasakų namelį,
Ant molio sienos
Jais piešiau
Savo mažytį,
Spindintį pasaulį,
Kuris toks varganas
Atrodė iš toliau...
Dabar dėkoju
Vandenėliui, saulei,
Kad akmenėlį davė,-
Atskirti gėrio kruopelytę
Daug lengviau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą