Kodėl gyvenimas
Mums toks negailestingas -
Ilga vaikystė ir senatvė,
O branda trumpa.
Kaip norisi pabūti
Kitiems reikalingu,
Bet pajunti, kad tau -
Tik lova paskirta
Ar būni draugas su lazda...
O akys veda ten,
Kur buvo praeitis prasminga,
Kada vaikai bėgiojo
Vis paskui tave,
Kad žemė buvo dar derlinga,
Pasėtas grūdas dygo
Tavo delnuose...
Tavęs jau nebėra;
Vaikams tik ašara nukrenta
Į Tavo taką po žeme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą