Alyvų baltos kekės
Mano akių erdvės
Dar nenusakė.
Motulė balta skarele
Mane aprišo
Ir tyliai pasakė:
Daviau gyvybę,
Ji tava, sava,
O man-senatvė.
Draugai-tik lova,
Beržinė lazda,
Kurią tavo tėvelis skobė.
Supratau -
Nieko nekaltinu
Ir niekam nesakau,
Ką man tėvelis sakė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą