Seni keliai

Naujieji Vilniaus priemiesčiai
Dabar senokai jau apirę,
Nusmukusiais balkonais,
Šaligatvių nelygūs grindiniai;
Tiktai dar medžiai auga
Ir į saulę laikosi pasvirę,-
Kas juos sodino, gal tų nebėra,-
Bet sprogsta vis naujai.
O gelžbetonio blokai
Neatlaikė-skilo ir nudribo.
Neapskaičiuoti buvo pamatai?
Ar meilės per mažai?
Vis einame taku,
Kuriuo įpratę...
Nelygūs,
Oi, nelygūs
Dar keliai.