Kai gėles tapė anglimi
Ant akmenų granito,
Jos neišbluko atminty
Ir iki šiol išliko...
Kariavo, gaudė arklius
Ir augino galvijus -
Klajoklių nebeliko.
Gėles tada sodino,
Apdarus puošnius
Išmargino vien gėlėmis
Ir vainikus nupynė;
Ant smėlio kauburėlio
Prie akmens ilgam paliko...
Dabar gėlė po teptuku
Jau nemirtinga liko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą