Paskui save
Duris užvėriau
Ir nugara atsirėmiau,
Tavo žingsnius
Ir liūdinčių akių
Žvilgsnius sugėriau.
Klausau, kaip vėjas
Beldžiasi į širdį -
Kaip jos neatvėrus,
Kai tavo pirštai
Šaukia, glamonėja,
Prie rankenos prikepę
Per ilgas naktis...
Nelaiko kojos
Ir čia pat prisėdu -
Taip ilgu ilgu
Per dienų slinktis...
Pasisekė, nuskyniau
Baltą baltą žiedą -
Dar lauksiu,
Kol plazdės širdis.
2011 m. gegužės 31 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą