Didingos, gražios mūsų upės
Ir mažyčiai upeliukai,
Iš pelkių, šaltinėlių pradėti, -
Pakrantėse kalneliai-vyžos;
Apyvarai tolyn į pievas nutiesti.
Miškais jos teka,
Tarp šaknų kelius praskynė;
Prie jų prigludo giminės,
Pastatė daug pilių -
Tokia miela mano Tėvynė,
Jos vidury-tylus Merkys.
Jis grūdus malė-girnas suko,
Sukūrė pasakų, liūdnų dainų
Apie motulę, tėvą ir vaikaičius,
Išeinančius į karą iš namų.
Upeliai šniokščia dalią karčią
Ir iki šių dienų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą