„Jau žirgeliai pakinkyti,
Prie gonkelių sustatyti“,
Užsisėsk ir jok.
Niekas turgaus nebežino,
„Maksima“visus vaišina,
Ką reikės, parduos.
Gatvių šurmulio nežinom,
Bėgame, kur greitas skyrius.
Kam nusišypsot?
Kiek mūsų žemelė kėlė,
Ant žirgelių jodinėjo,
Bernužėliai,-op.
Ir dvikinkės, ir ristūnai
Lekia, už tvoros užkliūna,
Vieną kartą driokst.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą