Lipdžiau nuo pat vaikystės
Mažą pasakų namelį
Iš balto molio -
Lipnaus šlyno;
Gražus toks buvo neilgai...
Pavilgiau rasoje -
Žibėjo lyg sidabro auskarėliai,
Kuriuos nešiojau nedažnai...
Žiedžiau savo širdies
Įkaitusioj krosnelėje,
Žiūrėjau, kaip juoduoja
Balti pakraščiai...
Pakabinau prie durų
Laimės pasagėlę,-
Radau darže pavasarį,
Kai naują sėklą sėjau,-
Šveičiau nuo žemių...
Neilgai blizgėjo -
Vėl užsitraukė apnašai.
Ant stalo pastačiau
Sulos mažytį ąsotėlį,
Galvojau,
Kad suplūs svečiai
Ir atsigers
Iš mano rankų pasiėmę;
Namelis bus visų -
Bendrai...
Nusijuokė iš viso to
Kiti namai -
Tamsūs miškai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą