Rievių kalba

Gerai žinau, kad pasenau,-
Sugrubo rankų pirštai,
Taip šiurkščios šaltos lūpos;
Tarsi žievė stora
Per veidą brūkšniai.
Tokie mažyčiai iš toli
Svajonių upeliukai,-
Tarsi čiurlena iš rievių,
Net atmintis sustoja
Kryžkelėj sukumpus.
Daug kartų tai girdėjau
Ir pati mačiau,
Kaip senas eidamas suklumpa;
Lazda viena ar dvi -
Vienintelės paguodžia
Ir išklauso.
Oi, koks tas negailestingas
Laikas...