Metalas nuo seniai,
Dar protėvių iškaldintas,
Po žemėmis jis tyli;
Reti radiniai
Mums primena,
Ką žemė davė -
Nuo žagrės kėlėme,
Ant plūgo dėjom ranką
Ir kalėme nulūžusį noragą,
Kad jis užartų
Vargą ir skriaudas
Jau amžinai.
O pilyse, muziejuose
Taip blizga šarvai -
Dar primena ir kardą,
Ir nuožmias kovas,
Atrodo, buvo neseniai...
Oi, kaip metalas
Iki šiandien nepavargo -
Medaliuose
Tik atminčiai gyvent.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą