Gyvenimo versmė
Į seklumą jau plaukia,
Nurimsta bangos,
Matosi toli-erdvė...
Prie kranto stovi
Beržas baltaplaukis
Ir laukia dar bangos -
Turėtų juk pakilti
Ir atlėkt...
Girdi:prisiminimai skamba -
Gal tai bangų mūša
Ir nesibaigianti srovė?..
Sustosime visi žili
Pamosime ranka
Jaunystei vėjavaikei,
Bet liksim jai ištikimi.
Vieni kitų vis lauksim,
Beržai baltieji ir vienplaukiai,
Lyg pasaka senoviška,
Nesenstanti, žavi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą