Žiema patikrina kiekvieną -
Užmigdo žemę, žoleles;
Nurengia ir medžius
Taip atveria kiekvieno sielą
Ir atlapoja taką į girias.
Prisimenu, kaip lapuose mirgėjo
Akelės rasoje.
O mėlyno dangaus krašte
Saulė žydėjo,
Prie debesėlio prisišliejus.
Gal žalumą iš pievų srėbė?..
Tokios spalvos nematė
Balta žiemužė niekada.
Oi, kokios lengvos šakos
Ilsisi dangaus delne.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą