Matai, kad jau aukščiau
Šį rytą saulė kilo,
Ne už kalnų pavasaris -
Žibutės žiedais mėlynuos;
Padangė taip skaisti
Tiktai pavasarėjant
Ir atsispindi jų žieduos.
Gal saulės spindulys,
Kada ledai atšyla,
Nuo balto sniego
Atspindį paėmęs,
Sugrįžta atgalios?
Krūtinėje pavasario gaida
Praplyšta ir pakyla;
Matai- nušvito,
Vėl pranyko
Debesėliuose baltuos.
Oi, kas ir lieka nepakilęs,
Nekrinta...
Bet kas jį pamatys
Ir džiaugsis juo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą