Prisimeni, kaip rašėt
„Raudona suknelė“,
Nobelio premijos norėjote visi;
Kokie veidai jauni
Ir buvot gražūs gražūs,
Svajonių ir vilties pilni...
Dabar po šitiek metų
Dar Tau gėlės raudonuoja
Mano širdyje panašios.
Priimk, jei dar meni.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą