Dar gyvas Vytautas Didysis,
Kol gyvi dar mūsų žmonės -
Jis stovi miestuose ir kaimuose,
Ant sienų daugelio trobų;
Virš durų, kur kasdien ateina ir išeina,
Sugrįžta dukros, sūnūs Lietuvos.
Iš medžio, žalvario-anų laikų metalo,
Tartum su šarvais iš karių dainos.
Jisai stovės ant pjedestalo -
Nenugalėtas, kaip lietuvis,
Nuo Baltijos melsvos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą