Laime, Laimuže,
Net ir veidrodžių šaly
Tu išlikai tiesi,
O kartais ir laiminga.
Su fėjos rūbais, mintimis
Gal ir geriau -
Atrodai dar kai kam nerūpestinga...
Iš kur tos godos MOTERŲ visų:
Tarp juoda- baltą atgaivinti,
Pabūti kartais drugeliu,
Ant lūpų bučinį pajausti...
Pakilti naktimis su mėnuliu,
Nepaklausyti varnos-
Taip protingo paukščio...
Po visko tyrame vandens laše
Įprasminti gyvenimą-
Gelmes ir aukštį...
Oi, visada tiesa
Sujaudina,
Lūpas užčiaupia.
Dėl vieno žodžio“ačiū“
Kilkime į aukštį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą