Tėvelis pasakojo
Ir pati mačiau,
Kaip mažu kirvuku
Žabus kapoja,
Paskui į krosnį kiša kūlelius;
Jie surišti šiaudais ,-
Svaja artojo,-
Į puodą krinta
Tarsi spragantys grūdai.
O vakarais saulutė
Lyg ugnis palaižo kojas
Ir sieloje švaru,
Šviesu, nes vėl rytais
Paimsiu arklą
Ir į vagą stojęs
Nueisiu Lietuvos laukais.
Pabėriau grūdą -
Žiemkentėlį, vasarojų,
Kad nebėgiotų alkani vaikai.
Gal koks
Ir į nederlingą žemę
Apsistojo,
Kitus auginsiu -
Bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą