2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Medžio atminčiai




Nudžiūva medis -
Nebūtinai, kad senas,
Kartais nulūžta šakos
Ir atsitrenkia į žemę...
O lieka tik kamienas,
Šildosi prieš saulę,
Skraidina per pasaulį
Žievės gražiąsias liekanas
Ir žiūri, kur jas nupūtė -
Aukštyn-į saulę
Ar kažkas sutrypė purve...
Čia vėl ne aš.
Aš visada jauna!

Komentarų nėra: