Man pasakojo tėtis,
O jam dar jo senelis,
Kaip rovė, gydė dantį
Ar opą su juodais gaidžiais.
Vieni jauni jau būdavo bedančiai;
Kiti sulaukdavo net šimto
Ir mirdavo dar su visais.
Treti neapsikęsdavo gėlimo,
Ir eidavo pas šiaučių -
Tas pasodindavo ant karkos,
Užrišdavo vaškuotą siūlą,
Kurį skauda dantį...
Skarelę ant akių dar aklinai;
Po nosim kišt
Liepsnojančią balaną,
Anas tik strikt į viršų -
Ir gerai.
Bet būdavo ir atvirkščiai -
Išvilkdavo ir sveiką...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą