Audra praūžia,
Šakeles pasėja -
Taip numeta medelis,
Kas skaudu;
Negi pavasariui atėjus
Braškės sausa šakelė
Tarp žalių.
Ant sniego baltos pagalvėlės
Gulės dabar-ramu.
Gimtoji žemė ją priėmus
Paguos, apsaugos
Nuo audrų...
Argi norėtume
Tokio likimo dovanų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą