Nejaugi čia Europos vidurys,
Kur trumpos vasaros
Ir ilgos ilgos žiemos;
Kur vėjas beldžia lyg svetys
Į langus ir duris,
Kad tik neliktum vienas.
O aš jaučiu, kad stoviu
Aikštės vidury:ir ten, ir čia
Ateina ir nueina-vis po vieną,-
Lyg medis įšaknijęs ,
Sudiržęs jo kamienas...
O horizontas vis tolyn -
Kaip bėga, tįsta mano dienos.
Oi, vėjau , vėjau, pasivyk!
Negi sulaikė medis,
Kaip dažnai,-
Kiekvieną?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą