Kaip glaustosi, puruoja;
Nagučius suglaudžia, vėl išleidžia.
Susipažinom-prisiglaudė ant kelių.
Švelnūs pūkeliai, glostau.
Akelių žvilgsnis toks meilus.
Tik po ilgų ilgų dar abejonių
Po mano rankomis atsigulė
Ir tiesiai pažvelgė į veidą.
Tokia jos prigimtis-ji atsargi...
Gal reikia taip ir žemei
Saulės šilumos?
Nors vienas spindulys
Į pilką grumstą nusileistų
Ir akmenys sušiltų po sniegu,
Jei kas nubrauktų jiems nuo veido
Lietaus lašus...
Vasario 26
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą