„Jurgi, palaisk žoli“...
Taip pasiilgau žalumos,
Nors ir gražu, kai balta;
Prisisegu ir baltą rožę
Prie žilos galvos,
Bet šalta, šalta ,šalta...
„Jurgi, palaisk žoli“...
Kur ta žolė?
Stiebeliai kyšo iš pusnies:
Gal jai po švaria
Pūkų antklode nešalta?..
Gal klauso kėkšto,
Sniegenų giesmės -
Girdi jų išmintingą kalbą?
„Jurgi, palaisk rasų“...
Prieš saulę tirpsta
Sniegas ant šakų,
Nors rytas dar toks šaltas...
Kaip debesėlis nusileis
Šešėlis juodas,-
Oi, koks sniegas aplink baltas.
„Jurgi, palaisk rasų“...
Ji man ant skruosto suspindės,
O gal tai ašara-
Taip šalta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą