Labiausiai skriaudžiame
Mums artimus, savus,
Iš jų daugiausiai reikalaujam,
O svetimi toliau -
Taip buvo ir taip bus,
Kad mylime labiausiai
Savo gerą draugą.
Su juo pasidaliname džiaugsmu
Ir kopiame per kalnus,
Bet kelio pabaiga -
Vėl grįžtam pas savus,
Kuriuos paliekame
Jau amžinai nuskriaudę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą