Einu į vakarą,
Bet saulės spinduliai
Apakina...
Akis nuleidžiu:
Prie kojų -tik šešėlis
Mano ąžuolėlio
Seka ir nueit neleidžia.
Apsisukau,
O jis vis moja
Lapais dar geltais...
Toks panašus į saulę!
Oi, mano pirštai nelauktai
Surinko spindulėlių saują,
Pabėrė kiekvienam lapeliui atskirai -
Dabar turės po saulę...
Namo paleido.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą