Į kalną siauras,
Oi, visada vingiuotas takas...
Vienoje pusėje pakalnė,
Alksnių šabakštynas,
Dar keli beržai,
O kapinės seniai
Stulpeliais cementiniais tik aptvertos;
Ir pušys-vienos tiesios,
Kitos kreivos ar palinkusios -
Vis nulaužtomis kepurėmis,
Stovėjusios čia visą šimtmetį
Ir dar žaliuos ilgai ilgai...
Čia akmenėliai- maži ir didesni;
Ne kokie postamentai,
Lauko rieduliai...
Ant pramintų pėdų
Maža pušies žievelė,
O gal jos širdelė,
Gal ašaros lašelis
Ar aimana, išlikusi dar nuo seniai?..
Suskambo varpas, atsiliepė jo aidas
Ir suvirpėjo pušys ant kalnelio...
Sukluso sielos gal aukštai?
Aukštai, suklupusios prieš Dievo veidą.
Visi, visi, visi tenai.
Vasario 26
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą