Mažytės eglės,-
Taip ne vietoj pasodintos...
Mūsų nebus,
O jos gal augs, žaliuos.
Čia eis kita karta,
Skverelį kai kada apgrėbstys
Ir aikčios:kokios jos didelės!
Ir nesupras sodinusio žmogaus.
Kliudys pro langus žiūrintiems
Ir painiosis praeiviams -
Prie rampos vietos tiek nedaug.
Ne vietoje sodintos eglės
Kitus medžius užgoš,
Jas pasiūbuos pakilęs vėjas
Ir ne laiku vis oš...
Kad tik negriūtų, nenulūžtų,
Mažos eglės vienišos -
Be girios, be žalios...
Oi, meilės, saulės visada stokos.
Kad ir užaugs, bus kreivos;
Tada nukirs arba nupjaustys-sužalos.
Sustojusi braukiu per viršūnėlę -
Žalią, geibią.
Abi mes laikinos -
Gal tiktai šios kartos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą