Derlingoj
dirvoj veši
Raudonieji
dobilai
Ir
duoda derlių,
Dar
atolą,
Kas
dvejus metus
Iš
naujo sėja...
O ant
kalnelių žydi
Gan
vėlai baltieji dobiliukai,
Pakyla
tik tada,
Kai
nušienautos pievos,
Niekas
jų nesėja,
Per
daugel metų
Plečiasi
ir jų laukai,
Bitutės
renka medų,
O iš
raudonųjų nepasiekia...
Moralas:
būk mažas
Ir
nesėjamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą