Suneša
vėjelis
Rudenį
lapus
Į
aukštus kupstus
Ir
prie pamatų,
Grėbia
ir sušildo
Beržui
basas kojas,
Berneliui
baltam,
Sudaigina
grūdą
Prie
jo pamestam...
Kur
nupūtė sėklas
Vėjai
nedori,
Kur
jūs ten sudygote,
Kaip
auga maži,
Kokį
taria žodį,
Ką
mato pirmi,
Vėtrungę
ant stogo
Ar
šviesas toli?
Staugia
geležinis
Vilkas
nuo kalvos...
Ką
gi mūsų bočiai
Apie
mus galvos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą