Ona Baliukienė
Kas
gražiausia – tau,
Tik
šiandien surinkau
Į
kraičių skrynią,
Vežu
su kraitvežiais
Ir
per pasaulį dydį,
Prie
lango tėviškės sustoja mintys,
Pabiro
akmenys prie svirno...
Sena
troba, senos vežėčios,
Senovinis
čia rankšluostis įdėtas,
Kad
nusišluostytų akis,
Piršlį
apjuostų,
Senovinius
mūs papročius primintų
Margos
juostos...
Oi,
nudardėjo ratai
Į
tolimą šalelę,
Kur
nebežino niekas,
Kaip
sėjami ir žydi
Gelsvieji
lineliai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą