Seni draugai

Ilga draugystė gydo,

Kaip balzamas,

Kiekvienas žodis – atmintis,

Lyg pamatai to namo,

Kur gimęs kažkada esi...

Tau – jūros smėlio krantas,

Man – ežerai,

Jų mėlynos ir ramios bangos,

Anykščių šilelio pušys

Remia dangų,

Prie jų liemens prigludęs

Supranti ir kitų medžių kalbą,

Susimąstai,

Kad mes visi – labai panašūs,

Kaip du upės

Neatskiriami krantai...

Linkiu, kad kuo ilgiau

Draugystė tęstųsi,

Užaugtų mums gražūs vaikaičiai,

Paliktų pėdsaką pakrantėse,

Kur vaikščiojo tėvai.