2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis

Seni draugai



Ilga draugystė gydo,
Kaip balzamas,
Kiekvienas žodis – atmintis,
Lyg pamatai to namo,
Kur gimęs kažkada esi...
Tau – jūros smėlio krantas,
Man – ežerai,
Jų mėlynos ir ramios bangos,
Anykščių šilelio pušys
Remia dangų,
Prie jų liemens prigludęs
Supranti ir kitų medžių kalbą,
Susimąstai,
Kad mes visi – labai panašūs,
Kaip du upės
Neatskiriami krantai...
Linkiu, kad kuo ilgiau
Draugystė tęstųsi,
Užaugtų mums gražūs vaikaičiai,
Paliktų pėdsaką pakrantėse,
Kur vaikščiojo tėvai.



Komentarų nėra: