Ilgai
žydi žiedai,
Po
vieną ir po du
Ant
kiekvieno stiebo,
Prikelti
pavasario
Ir
užsibuvę iki sniego.
Pirma
nubąlą smilkiniai,
Lapelis
tarsi miega,
Po to
išblunka akys,
Nebegiria
jo niekas.
Užtraukia
galvą šerkšnas,
Nulinksta
ir pečiai,
Rankos
į saulę kyla
Vis
laukia šilumos
Ir iš
po sniego,
Kol
nebereikia nieko,
Net
šaukiamas neatsiliepia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą