Nubridau
per slėnį
Prie
ąžuolo galingo,
Prisirinkau
gilių
Ir
geltonų lapų,
Nupinsiu
vainiką,
O
giles suversiu,
Virs
jie gintarėliais,
Stiprybės
karoliais
Šį
auksinį rudenį,
Seks
gimtinės pasaką,
Kurią
vis atminsi...
Ten,
kur ąžuolynai,
Dygsta
baravykai,
Medis,
grybai – žmonės,
Jų
toks pat likimas, –
Aukso
pakabukai,
Nerimas,
skyrybos,
O
galiausiai – plikas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą