Vaikystę
taip dažnai
Palyginame
su pavasariu,
Kai
žydi tūkstančiai žiedų,
O
vaikas net nejaučia,
Koks
jis bus...
Jaunystė
– tai audringa vasara,
Vaivorykštė
nuo žemės iki debesų,
Eini
tarsi keliu į aukštį
Vis
pasisemdamas žinių,
Naujų
jėgų...
Branda
– ruduo,
Kai
obuolius renki,
O
šildo saulė,
Krenta
lapai,
Bet
dar turi svajonių,
Nebaigtų
darbų,
Atsitiesi
ir vis mąstai, –
Ne
visas derlius žus...
Senatvė
– tai žiema,
Ji ne
visiems prasideda vienodai,
Vieni
pražyla,
Krenta,
tarsi žiedas,
Net
nesulaukę meto,
Kada
bėgios vaikaičiai,
Kiti
palinksta, ramstosi lazda,
Treti
jau atsidūsta,
Kad
žiema pabodo,
Kai
nebe pakeli puodelio,
Daraisi
ir kitiems našta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą