2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Ką kalba dryžiai



Žaliasis rūbas – ne puošmena,
O tik graži jaunystė,
Palinkusi šaka
Į žemę žiūri
Dar su šypsena...
Ruduo paženklina geltonai –
Auksas byra,
Pasėja nerimą ir liūdesį,
Kad laikas grįžti,
Iš kur kadaise ir išdygai...
Atsiveria baltas liemuo,
Ant jo juoduoja dryžiai,
Kiekviename – likimo ženklas
Kad baigėsi kažkas,
Ko ir sakyti nesiryžti...
Žiemos paveikslas – amžinybė.





Komentarų nėra: