Veltui
– oras,
Kuriuo
kvėpuoju,
O
skausmas – tai kalba,
Jie
ir kainuoja,
Rašau
ir dovanoju,
Kas
glūdi sieloje,
Giesme
gyvenimą dainuoju...
Rausvi
saulėtekiai – veltui,
Jaunystė
lemia,
Kad
esi guvus,
Pasiekti
horizontą nori,
Kelionė
ten – pirmyn,
Paženklinta
džiaugsmu svajonė...
Saulėlydis
– arti,
Svaresnis
tapo žodis,
O
stalas – be aštrių kampų,
Tik
balta staltiese
Lygiai
užklotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą