Jaunystė
– skrydis,
Ant
aukštų kalnų
Susuki
lizdą ir skrajoji,
Erelis
– tavo draugas
Ir
visai nesvarbu,
Kad
jo anksčiau nepažinojai,
Bendri
keliai ir kloniuose
Susiveda
į vieną taką
Ir
eini dar į rytojų...
Užaugini
vaikus,
Nepamatai,
kur jie dabar lekioja,
Keli
galvą į kalnus,
Net
ranka pamoji...
Negrįžta
juodvarniai pulkais,
Po
vieną parskrenda
Ir
nutupia ant stogo...
Ateina
laikas,
Ereliui
nusvyra sparnai,
Kieme
sučirška žvirblis,
Tada
ir jį globoji – išneši trupinių
Nuo
savo stalo,
Ilgai
žiūrėdamas į dangų,
Kaip
į kalnus, stovi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą