Pieštuku

Pavargstu nuo begalinio

Žinių srauto,

Tada prisimenu baltus lapus

Ir paraštėse brūkšnelius,

Kažkada žymėtus pieštuku,

Kas būdavo svarbiausia

Per kelerius metus.

Naujos mados

Ateina ir nueina,

O lieka vis toks pat žmogus,

Užgimstame ir einame

Vis tuo pačiu keliu –

Nuo lopšio ir dainos...

Oi, niekas nepakeis

Motulės meilės,

Pasakos tikrovės,

Girios ošimo,

Kapsinčio lietaus lašų...

Ona Baliukienė