Horizontai
– tokie patys
Ir
prašvitus, vakare,
Tiktai
sensta mūsų akys,
Tolstame...
Jei
gyventum šimtą metų,
Dar
matytum saulę tekančią,
Užrašytum
ten, kur nesimato,
Dideles raides...
Kad
pakiltum virš tarpeklių,
Į
aukštas uolas,
Mestum
plunksną, suvarpytą
Vėjo
ir akmens,
Būtum
sakalas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą