Skubu
gyvenimą pažinti, –
Tokia
įvairovė,
Vaikai
išmokė,
Kiek
nesvajojo
Ir
mano tėvai,
Vaikaičiai
gi visas viltis pranoko,
Jau
esame draugai.
Galiu
ir pasitarti,
Ir
drauge žiūrėti,
Kaip
saulė teka,
Rieda
dangumi,
Kai
vakaras rankas ištiesia,
Susimąstau,
kas buvo,
Kokie
žingsniai bus girdėti,
Dar
neskamba varpai,
Kol
nieks nesako:
–
Per vėlai...
Oi,
tos nenuoramos sekundės,
Tiek
daug jų metuose,
Bet
visgi – per mažai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą