Kaimai

Nėra žemėlapyje kaimo,

Kuriame gimiau,

Nebėra ir pavadinimo,

Kuriame užaugau,

Pirmąjį sudegino karai,

Ištrėmė ir po karo antrąjį.

Nebėra trobos, kur mirė tėvas,

Jį laikiau ant rankų,

Niekas nesuburia prie stalo,

Niekas nesilanko...

Išardė bėgius į Rygą,

Kaliošų nevažiuoja, neperka, –

Su aukštakulniais vaikšto po gatves

Berlyno, Amsterdamo

Ar dar kažkur,

Laisvi kelionę renkasi...

Po Pirmojo Pasaulinio

Važiavo į Braziliją, Ameriką,

Į Sibirą, tik ne savo valia, po Antrojo,

Kaulai boluoja pakelėse,

Mirę ir nepalaiminti,

Be žvakės net per Vėlines...

Šiandien vėl neša kuprines,

Kas ten, anapus, mokslus kremta,

Kiti, palikę kaimuose vaikus,

Geresnio kąsnio trenkiasi,

O kaimai miršta

Ir nelaidojami, –

Tokį gavom palikimą

Nuo Pirmojo ir Antrojo,

Lyg tėvo testamentą,

Lietuviškai visas pasaulis,

Rodos, tekalba,

Rašome istorijas iš kunigaikščių.