Žmogus
– Dievo paveikslas,
Jo
tvarinys ir yra laisvas
Sekti
Tėvo pėdomis,
Basas,
su prastu apsiaustu,
Bet
dorą nešantis
Visada su savimi,
Kad
nuolatos padėtum
Artimam
pakelti
Kryžių
ant peties,
Darytum
savyje ir stebuklus,
Sielą
ir kūną
Paruoštum
paskutiniam sakramentui,
Skausmus
sumažintum
Sau
ir artimiems.
Gyvybė
– tai trapus voratinklis,
Kol
spurda dar vienintelė širdis, –
Eik,
kelkis,
Daryk
ir gera,
Pratęsk
gyvybę
Iki
žemės atskirties,
O
danguje tau „ačiū“
Tėvas pasakys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą