Mano kiemas

Įpranta vasarą akis

Prie žalios pievos,

Pavasarį prie baltų sodų,

Pakrūmės ievų,

Žibučių mėlynų,

Tarsi dangus,

O debesėliai, saulės apšviesti,

Ir rudenį, ir žiemą...

Jie virsta avimis,

Žirgais, šuoliuojančiais

Per žalią slėnį,

Kalnais, kur buvome užkopę,

Bet visada žiūrėjome

Į savo kiemą...

Nieko gražesnio nemačiau

Nei vasarą, nei žiemą.