2017 m. lapkričio 27 d., pirmadienis

Mano kiemas



Įpranta vasarą akis
Prie žalios pievos,
Pavasarį prie baltų sodų,
Pakrūmės ievų,
Žibučių mėlynų,
Tarsi dangus,
O debesėliai, saulės apšviesti,
Ir rudenį, ir žiemą...
Jie virsta avimis,
Žirgais, šuoliuojančiais
Per žalią slėnį,
Kalnais, kur buvome užkopę,
Bet visada žiūrėjome
Į savo kiemą...
Nieko gražesnio nemačiau
Nei vasarą, nei žiemą.






Komentarų nėra: