Rudens skrupulai

Rudens drungna

Į paltą suktis verčia,

Ieškotis pirštinių,

Apsigobt skara,

Į trobą lenda šaltis,

Už kampo tyko

Ankstyva tamsa...

Skystėja saulės spinduliai,

Vos pralenda pro debesis

Ir nerimas aplanko,

Nes ten, už kiemo vartų,

Bus skersgatvio atkarpa,

Kai nepažinsi veido,

Kuris lydėjo vasarą,

Nuvys gyvenimo gėlė,

Užslinks ir neganda,

O kas blogiausia – nuotaikų kaita,

Kai lyja, merkia,

Šlapdriba...

Taip ilgu tampa

Pavasario aušros...