Apsemtos
gatvės neramina,
Bet
laikina, tegu...
Lietus
– dangaus ranka,
Nuplauna,
kas negyva,
Nusineša
gyva srove...
Vanduo
– gyvybė,
Kiekvienas
lašas – šventas,
Tyra
ir sūri ašara,
Kai
laikina – tegu...
Ant
aukšto kalno
Niekas
nieko neužtvindo,
Nuo
jo vis teška gurgianti srovė,
Tegu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą